CBD ir nemiga – ar CBD aliejus gerina miegą?

Kas yra nemiga

Nemiga yra miego sutrikimas, kuris gali sukelti problemų užmigti, išlaikyti pastovų miegą, arba verčia anksti pabusti ir neleidžia vėl užmigti. Net ir prabudus, dažnai jaučiamas nuovargis. Nemiga gali neigiamai paveikti energijos lygius, nuotaiką, sveikatą, darbingumą ir bendrą gyvenimo kokybę.

Miego poreikis yra individualus, tačiau daugeliui suaugusiųjų paprastai reikalingas septynių arba aštuonių valandų miegas per naktį.
Daug suaugusiųjų patiria laikiną (akutinę) nemigą, kuri gali tęstis kelias dienas ar net savaites, paprastai dėl streso ar trauminio įvykio. Tačiau kitiems nemiga tampa ilgalaikė (chroniška) ir gali tęstis mėnesį ar ilgiau. Nemiga gali išryškėti kaip nepriklausoma problema arba būti sąlygota kitų sveikatos sutrikimų bei vartojamų vaistų.

Bemiegės naktys nėra neišvengiamas reiškinys. Dažnai nemigos simptomus galima sumažinti keičiant kasdienius įpročius, pvz., reguliuojant miego grafiką, vengiant kofeino vakarais, ar praktikuojant atpalaiduojančias veiklas prieš miegą. Tokios paprastos gyvensenos korekcijos gali žymiai pagerinti miego kokybę ir bendrą savijautą.

Nemigos rūšys

Nemiga pasireiškia įvairiai, ir kiekvienas atvejis gali būti skirtingas. Svarbu atpažinti šias skirtingas nemigos formas, kad sveikatos specialistai ir patys nemigos kenčiantys žmonės galėtų tinkamai jas gydyti.

Pagrindinės nemigos rūšys yra dvi: laikinoji nemiga ir chroniška nemiga.

Laikinoji (situacinė) nemiga

Laikinoji nemiga, kitaip tariant, miego sutrikimas atsirandantis dėl stresą keliančių gyvenimo įvykių, dažniausiai būna laikinas ir trunka ne daugiau kaip mėnesį. Ši nemigos forma gali užklupti bet kurį asmenį, susiduriantį su stipriais psichologiniais iššūkiais. Prieš miegą dažnai kankina nerimo ir problemų sprendimo minčių sūkurys, o kartais ir mintys, kaip būtų galima buvę išvengti problemų. Ši nemigos rūšis paprastai neišgydoma medicinos priemonėmis, nes ji praeina savaime. Tačiau, jei situacinė nemiga perauga į depresiją ir veikia darbingumą, gali būti rekomenduojamas medikamentinis gydymas. Lengvesnių nemigos atvejų gydymui naudojami natūralūs preparatai, pvz., valerijonų lašai, CBD aliejus (kanapių ekstraktas), melisos ar apynių arbatos, melatoninas. Esant rimtesniam nemigos atvejui, gydytojas gali paskirti stipresnius cheminius ar raminančius vaistus. Svarbu atsiminti, kad raminančiais vaistais piktnaudžiauti negalima – jų vartojimas turėtų būti ribojamas iki 30-50 dienų. Jei nemiga kartojasi, raminamųjų vaistų vartojimo kursas gali būti pratęstas, tačiau vaistai vartojami tik kelis kartus per savaitę.

Ilgalaikė (chroniška) nemiga

Ilgalaikė nemiga pasireiškia kaip nuolatinis miego sutrikimas. Ji apibūdinama kaip būklė, kuomet asmeniui sunku užmigti ar išlaikyti miegą mažiausiai tris naktis per savaitę, ir tai tęsiasi tris mėnesius ar ilgiau.
Asmenys, sergantys ilgalaikės nemigos forma, gali patirti miego problemų ilgą laikotarpį. Miego trūkumas gali tapti nuolatine problema, arba atsirasti ir kartotis per kelis mėnesius užsitęsusiais epizodais.

Ilgalaikės (chroniškos) nemigos priežastys yra įvairios. Ji gali kilti dėl streso, panašiai kaip ir laikina nemiga, bet taip pat dėl nereguliaraus miego režimo, netinkamos miego higienos, dažnų košmarų, psichinės sveikatos sutrikimų, fizinio ar neurologinio pobūdžio problemų, tam tikrų vaistų vartojimo, miego partnerio įtakos ar kitų miego sutrikimų.

Taip pat kaip ir trumpalaikė, ilgalaikė nemiga pasitaiko įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniau tai išgyvena moterys.

Ilgalaikės nemigos gydymas

Pakeitus miego įpročius ir išsprendus visas problemas, kurios gali būti susijusios su nemiga, pavyzdžiui, stresą, sveikatos būklę ar vaistus, daugelis žmonių gali atkurti ramų miegą. Jei šios priemonės nepadeda, gydytojas gali rekomenduoti kognityvinę elgesio terapiją, medikamentus arba ir viena, ir kita, kad pagerėtų atsipalaidavimas ir miegas.

Vyresnių žmonių nemiga

Senstant miego kokybė dažnai tampa nestabili. Vyresni žmonės linkę trumpiau miegoti ir dažniau pabusti per naktį. Be to, ilgėja laikotarpis, per kurį žmogus užmiega. Moksliniai tyrimai rodo, kad nuo vidutinio amžiaus (35-40m.), kiekvieną dešimtmetį asmens miego trukmė gali sutrumpėti apie 30 minutes per naktį.
Miego trukmės ir kokybės mažėjimas senstant yra susijęs su vidinėmis kūno laiko reguliavimo sistemomis, kurios nebeapdoroja cirkadinių signalų taip efektyviai. Dėl to vyresni asmenys gali jausti poreikį anksčiau eiti miegoti ir anksti prabusti.
Be to, keičiasi ir miego struktūra. Standartinis miego ciklas susideda iš keturių etapų: dviejų lengvojo miego (NREM) etapų, vieno gilaus arba lėtųjų bangų NREM miego etapo ir REM (greitųjų akių judesių) miego etapo, po kurio prasideda naujas ciklas. Polisomnografiniai tyrimai parodė, kad vyresniame amžiuje žmonės praleidžia mažiau laiko lėtųjų bangų NREM ir REM miego fazėse, lyginant su jaunesniais žmonėmis. Tai lemia didesnį jautrumą prabudimams nakties metu ir veikia ryto žvalumą bei budrumą.

Nemiga susijusi su nerimu ar depresija

Depresijos požymiai yra nuolatinis liūdesio, nusivylimo ir nevilties jausmas, lydimas kitų emocinių, psichologinių bei fiziologinių pokyčių, kurie sukelia kasdienių veiklų sunkumus. Jei šios intensyvios emocijos išlieka ilgesnį laiką nei dvi savaites, pasireiškia beveik kiekvieną dieną ir užima daugumą dienos laiko, jos gali signalizuoti apie nuotaikos sutrikimus, žinomus kaip depresiniai sutrikimai.
Depresija dažnai yra susijusi su miego problemomis. Asmenims, sergantiems depresija, gali pasireikšti nemiga, atsiranda sunkumas išlaikyti nepertraukiamą miegą visą naktį, arba jie gali jausti didelį mieguistumą dienos metu.
Nemiga gali sustiprinti depresijos simptomus, sukuriant neigiamą miego ir depresijos sąveiką, kurią sunku nutraukti. Nemiga kai kuriems asmenims gali sukelti depresiją. Suprasti šią sudėtingą miego ir depresijos sąsają yra svarbus žingsnis siekiant gerinti miego kokybę ir efektyviau kontroliuoti depresiją.

Nemiga susijusi su kūno svoriu

Miego kokybę gali veikti įvairūs veiksniai, įskaitant antsvorį ar nutukimą. Tyrimai rodo, kad antsvoris gali didinti tam tikrų miego sutrikimus sukeliančių ligų riziką.
Knarkimas
Knarkimas ir antsvoris Antsvorio turintys asmenys linkę dažniau knarkti. Knarkimas gali atrodyti kaip problema, trukdanti tik aplinkiniams, tačiau iš tiesų jis gali neigiamai veikti miego kokybę. Jeigu dieną jaučiate nuovargį, tai gali būti knarkimo pasekmė, net jei to nesuvokiate. Daugeliui knarkiančių žmonių svorio metimas padeda mažinti knarkimą.

Miego apnėja

Antsvoris yra vienas iš pagrindinių miego apnėjos arba obstrukcinės miego apnėjos sindromo (OSAS) rizikos veiksnių. Sergant miego apnėja, kvėpavimas naktį gali sustoti 10 sekundžių ar ilgiau, bent 5 kartus per valandą. Paprastai kvėpavimas sustoja, įvyksta knarkimo epizodas ir vėl atsinaujina kvėpavimas. Kartais tai gali sukelti užspringimo pojūtį.
Miego apnėja sergantys asmenys dažnai naktį pabunda, bet gali to nejausti. Toks miego sutrikimas dieną sukelia nuovargį, galvos skausmą, nuotaikos svyravimus ir sumažėjusią koncentraciją.

Miego apnėja labiausiai būdinga vidutinio amžiaus vyrams, turintiems antsvorį. Ši būklė yra pavojinga, nes negydoma gali didinti aukšto kraujospūdžio riziką, taip pat širdies sutrikimų ir insulto riziką. Kai kuriems sergantiems miego apnėja gali padidėti ir 2 tipo diabeto rizika.

Egzistuoja įvairūs miego apnėjos gydymo būdai, tačiau diagnozuojant miego apnėją, viena iš rekomendacijų yra svorio metimas.

Skirtingos miego fazės

NREM 1 – tai pradžios miego etapas, kurio metu vyksta perėjimas nuo budrumo būsenos į miegą. Šioje fazėje smegenų veikla pradeda lėtėti, raumenų aktyvumas mažėja. Paprastai NREM 1 fazė trunka vos kelias minutes ir yra paviršutiniškas miegas, iš kurio lengvai galima pabusti. Būtent šiame etape dažnai pasireiškia staigūs raumenų trūkčiojimai, žinomi kaip hipnotiniai trūkčiojimai.
NREM 2 – tai fazė, užimanti apytikriai pusę viso miego laiko. Šioje stadijoje kūnas dar labiau atsipalaiduoja, smegenų bangų veikla tampa lėtesnė. Akių judesiai nustoja, širdies ritmas ir kūno temperatūra sumažėja. Pastebima didesnė smegenų bangų, vadinamųjų „miego verpstėmis“, aktyvumas. Iš šios fazės pabusti vis dar gana lengva.
NREM 3 – tai vadinamasis lėtasis arba gilusis miegas. Šioje fazėje smegenyse dominuoja lėtos delta bangos, raumenys atsipalaiduoja, kvėpavimas, kraujospūdis ir kūno temperatūra pasiekia mažiausią lygį. Gilus miegas yra esminis fiziniam organizmo atsistatymui: šiuo metu vyksta hormonų gamyba, reguliuojama imuninė sistema, atsistato raumenų audiniai. Pabudimas iš šios fazės gali būti sunkus, todėl žmogus gali jaustis apsvaigęs.
REM miegas – tai miego ciklo pabaigos fazė, pasižyminti greitais akių judesiais, intensyvesne smegenų veikla, širdies ritmo padidėjimu, kūno temperatūros pakilimu, nereguliariu kvėpavimu ir ryškiais sapnais. Nors smegenų veikla yra aktyvi, kūno raumenys išlieka paralyžiuoti, neleisdami realizuoti sapnuose matomų veiksmų. REM miego etapas yra svarbus kognityvinėms funkcijoms, emocijų reguliavimui, atminties įtvirtinimui ir mokymuisi.

Nemigos simptomai

• Sunkumas užmigti
• Dažnai prabundama naktį
• Prabundama labai anksti ryte
• Jaučiamas nuovargis pabudus ir dienos eigoje
• Sunku susikaupti darbe
• Sunkiau bendrauti socialinėje erdvėje, su kitais žmonėmis
• Nuotaikos svyravimai, padidėjęs jautrumas
• Padidėjęs mieguistumas dieną (jaučiamas nuovargis)
• Koncentracijos ar trumpalaikės atminties pablogėjimas
• Elgesio sutrikimai (vaikams): hiperaktyvumas, agresija, impulsyvumas
• Jaučiamas nerimas
• Motyvacijos trūkumas
• Jaučiamas fizinis nuovargis

Patarimai kaip kovoti su nemiga

• Fizinis aktyvumas. Vengkite intensyvios mankštos maždaug 3 valandas prieš miegą, nes tai gali trukdyti užmigti.
• Miegojimas dienos metu. Venkite miegoti dieną ar vakare, ypač jei turite problemų užmigti, nes tai gali dar labiau pabloginti situaciją.
• Gėrimai prieš miegą. Vengkite didelio skysčių kiekio prieš miegą, kad nereikėtų naktį kelintis į tualetą.
• Vaistų vartojimas. Nenaudokite migdomųjų vaistų nuolatos; retas jų vartojimas yra efektyvesnis ir sukelia mažiau šalutinių poveikių.
• Optimali miegamojo aplinka yra gyvybiškai svarbi geresniam miegui. Ji tiesiogiai veikia tiek užmigimo procesą, tiek miego kokybę. Rami ir atpalaiduojanti miegamojo atmosfera yra būtina, kad galėtumėte nuraminti mintis ir paruošti kūną poilsiui. Tai reiškia, jog reikia pasirinkti patogų čiužinį ir pagalves, atitinkančias jūsų miego poziciją, užtikrinti, kad kambarys būtų pakankamai tamsus miego metu, ir išlaikyti vėsią, komfortišką kambario temperatūrą. Taip pat svarbu sumažinti triukšmo lygį, nes bet kokie išoriniai garsai gali sutrikdyti miego ciklus. Raminančių elementų, pavyzdžiui, švelnių, raminančių spalvų ar subtilių aplinkos garsų (lietus ar jūros ošimas), gali padėti sukurti dar ramesnę aplinką. Nepamirškite, kad miegamojo erdvės jaukumas yra ne vien estetinis klausimas, bet ir svarbus miego higienos aspektas, kuris gali gerokai pagerinti miego kokybę ir bendrą savijautą.
• Miego poza. Rekomenduojama vengti miego ant nugaros, nes tokia pozicija gali apsunkinti kvėpavimą, sukelti nepakankamą deguonies patekimą į organizmą ir skatinti knarkimą.
• Knarkimas. Jei knarkiate, venkite vakarais vartoti alkoholio ir raumenis atpalaiduojančių vaistų, kurie gali pabloginti kvėpavimą.
• Televizoriaus žiūrėjimas prieš miegą. Vengkite žiūrėti televizorių bandydami užmigti, kadangi ekrano šviesa ir vaizdai gali trukdyti užmigimo procesui.
• Mobiliojo telefono naudojimas. Prieš miegą rekomenduojama atsisakyti naudoti išmaniuosius telefonus, nes jų ekranai skleidžia šviesą, kuri gali sutrikdyti natūralų užmigimo ciklą.
• Ryškios šviesos vengimas. Stenkitės išvengti intensyvios šviesos prieš miegą. Ji aktyvina smegenų veiklą ir signalizuoja, kad laikas būti budriems. Prieš eidami miegoti pamažu mažinkite apšvietimą, kad palengvintumėte užmigimą.
• Stenkitės nemiegoti per ilgai, nes tai gali trukdyti normaliam miego ritmui ir sumažinti kitos dienos miego kokybę.
• Alkoholio vartojimas. Venkite alkoholio vartojimo vakarais. Alkoholis gali pagreitinti užmigimą, tačiau jis trikdo miego kokybę ir gali sukelti nemigą arba sutrikdyti REM miego fazę.
• Kofeino vartojimas. Venkite gerti kavą ir kitus kofeino turinčius gėrimus bent 4 valandas prieš miegą, nes kofeinas yra stimuliantas, kuris gali trukdyti užmigimui.
• Nikotino vartojimas. Nerūkykite mažiausiai 2 valandas prieš miegą, nes nikotinas yra stimuliantas, kuris gali sutrikdyti miego kokybę ir paskatinti nemigą.

Narkolepsija

Narkolepsijos simptomai apima didelį mieguistumą dienos metu, miego paralyžių, haliucinacijas ir, kai kuriais atvejais, katapleksiją, kuri yra staigus raumenų atsipalaidavimas, paprastai sukeltas intensyvių emocijų, pvz., juoko. Ši būklė pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims ir yra diagnozuojama maždaug 0,3% žmonių. Simptomai dažniausiai pastebimi ilgą laiką prieš patvirtinant šią diagnozę.

Narkolepsija sergantys asmenys patiria stiprų dieninį mieguistumą ir gali netikėtai užmigti bet kokios veiklos metu. Sergant šia liga, sutrinka aiški riba tarp budrumo ir miego. Dienos metu, būnant budriam, gali pasireikšti miegui būdingi simptomai. Miego paralyžius ir haliucinacijos dažnai lydi užmigimą ar pabudimą, o pacientas net po pabudimo gali būti nejudrus. Nakties miegas dažnai būna sutrikęs, lydimas ryškių sapnų.

Narkolepsija gali kilti savaime arba dėl įvairių neurologinių sutrikimų. Ji siejama su hipokretino, specialios smegenų medžiagos, kuri yra svarbi miego reguliavimui, stygiumi pogumburyje.

Diagnozė nustatoma remiantis paciento medicinine istorija, tyrimų rezultatais ir miego tyrimais. Veiksmingiausias gydymas - tai vaistų vartojimas kartu su elgesio korekcijomis.

Miego pokyčiai ir reikšmė mūsų sveikatai

Mokslininkai ir medikai teigia, kad miegas šiandien toli gražu nėra toks, koks buvo. Štai remiantis tyrimais, XX a. pradžioje dažnas vidutinis žmogus miegodavo apie 9 valandas per parą. Tuo tarpu šiandien miego vidurkis svyruoja tarp 6,8 ir 7,5 valandų, tačiau didelė dalis žmonių pripažįsta, kad nepavyksta išmiegoti ir tiek.

Miego stygius yra kur kas rimčiau nei nuovargis ir mieguistumas: nuolatinis poilsio trūkumas sukelia ilgalaikės žalos emocinei ir fizinei sveikatai. Gydytojai pastebi, kad žmonės, kurie miega mažiau nei 8 valandas per parą, dažniau praneša apie streso simptomus, tokius kaip nuovargis, dirglumas ir pyktis. Negana to, nuolatinis miego trūkumas padidina tokių pavojingų ligų, kaip diabetas, depresija, širdies ir kraujagyslių sutrikimai, riziką.

Kokie veiksniai įtakoja miegą ir jo kokybę?

Žmogaus kūnas 24 valandas per parą funkcionuoja pagal natūralų, įgimtą cirkadinį ritmą. Tai galima palyginti su visą parą veikiančiu laikrodžiu, kuris atsakingas už fizinį aktyvumą, mieguistumą, protinę, socialinę elgseną. Cirkadinis ritmas tiesiogiai siejasi su poilsiu ir miego kokybe. Štai kokie veiksniai daro jam neigiamą įtaką:

• Dirbtinė šviesa. Tam tikros akies ląstelės apdoroja iš aplinkos gaunamą šviesą ir iš naujo nustato mūsų cirkadinį ritmą. Kai šias ląsteles veikia dirbtinė šviesa, pavyzdžiui, skleidžiama iš kompiuterio ekrano, organizmo vidinis laikrodis gali susipainioti. Šiuolaikinis gyvenimo ritmas lemia, kad tamsiuoju paros metu nuolat susiduriame su dirbtine šviesa. Tai sutrikdo natūralų cirkadinį ritmą ir turi žalingų padarinių miegui bei bendrai sveikatai. Norint užmigti, patariama gerokai apriboti laiką prie kompiuterio, televizoriaus ar išmaniojo telefono ekrano, nesinaudoti šiais įrenginiais prieš miegą.
• Tai gana įprasta gyvenimo dalis ir daugelio žmonių kasdienybės aspektas, tačiau nuolatinis stresas ir įtampa neigiamai veikia emocinę būklę ir nervų sistemą. Dėl streso tiek užmigti, tiek tinkamai išsimiegoti dažnai tampa sudėtinga.
• Kofeino perteklius yra akivaizdus nemigos kaltininkas. Tai stimuliuojanti medžiaga, kurios per dažnas vartojimas iškreipia cirkadinį ritmą, paveikti miego trukmę ir kokybę.
• Miego sutrikimai, nemiga gali pasireikšti dėl tam tikrų sveikatos problemų, pavyzdžiui, psichikos/emocinės sveikatos sutrikimai (depresija, potrauminio streso sindromas ir kt.). Taip pat diabetas, širdies/kraujagyslių susirgimai ir kitos lėtinės ligos, uždegimai.
• Dar viena nemigos priežastis gali būti tam tikrų receptinių vaistų vartojimas. Kartais jų veikliosios medžiagos sąveikauja su miego procesais ir sukelia sunkumų bandant užmigti.
• Kitos priežastys. Pasitaiko, kad cirkadinio ritmo sutrikimai išsivysto dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, pasikeitus miego įpročiams, dėl kelionių ar darbo. Taip pat dėl organizmo senėjimo procesų.

CBD nuo nemigos: teigiama kanabidiolio nauda

Kanapių produktai miego gerinimui buvo naudojami tūkstančius metų, tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais medikai ir mokslininkai perprato, kokiu būdu šis augalas veikia mūsų miego procesus.

Kanapių poveikis siejamas su kiekvieno mūsų organizme esančia endokanabinoidų sistema (EKS). Ši sąvoka yra būtina, norint suprasti, kokį poveikį CBD gali turėti miegui. Tai sudėtingas neurocheminis tinklas organizme, kuris reguliuoja įvairias kūno funkcijas, įskaitant emocijas, skausmą ir miegą. Nors organizmas natūraliai išskiria endokanabinoidų molekules, išoriniai kanabinoidų šaltiniai, tokie kaip CBD, gali teigiamai paveikti organizmą.

Mūsų smegenų dalis, kuri vadinama pagumburiu, turi gausų nervinių ląstelių tinklą ir atlieka signalo perdavimo ir sekrecijos funkcijas. Pagumburis yra atsakingas už įvairius svarbius organizmo procesus. Taip pat jis padeda reguliuoti emocinę būklę, stresą, kūno temperatūrą ir miego procesų sinchronizavimą.

CBD aliejus gali padėti žmonėms, sergantiems nemiga. Neretai nemiga pasireiškia dėl pernelyg aktyvios streso reakcijos. Veikdamas per endokanabinoidų sistemą, CBD pasiekia pagumburį ir slopina streso hormonus, suvienodina miego bei būdravimo ritmą. Tai padeda atsikratyti miego sutrikimų ir suteikia geresnę miego kokybę. Dėl šios priežasties galime teigti - CBD nuo nemigos ištikrųjų padeda.

CBD nuo nemigos ir cirkadinio ritmo reguliavimas

Cirkadinio ritmo sutrikimai, kuriems būdingas išbalansuotas miego ir pabudimo ciklas, pasireiškia tada, kai vidinis kūno laikrodis nesutampa su signalais, sklindančiais iš aplinkos. CBD gali padėti nuo nemigos, subalansuoti natūralų cirkadinį ritmą ir pagerinti miego kokybę. Kanabidiolis sąveikauja su organizmo endokanabinoidų sistema ir užtikrina, kad kūnas pereitų visas įprastas miego fazes be nereikalingų pertrūkių.

Keli patarimai, kurie padės sustiprinti CBD poveikį miegui

• CBD aliejų vartokite likus valandai iki miego. Panaudojus CBD aliejaus, dažniausiai praeina apie keliasdešimt minučių, kol pradėsite jausti teigiamą poveikį. Kai kuriems žmonėms tai gali užtrukti dar ilgiau, todėl rekomenduojama CBD vartoti likus valandai iki miego, kad pradėtumėte nurimti ir atsikratyti dienos įtampos. Taip pat pasirūpinkite, kad likus porai valandų iki miego ekranas būtų išjungtas. Paskutinę vakaro dalį atsipalaiduokite. Vietoje kompiuterio ekrano pasivaikščiokite, paskaitykite knygą, rinkitės saikingą apšvietimą. Daugiau apie CBD tai, kada geriausia vartoti CBD aliejų, skaitykite šiame straipsnyje.
• Rinkitės pilno spektro CBD aliejų. Kanabidiolis yra puikus gero miego pagalbininkas, tačiau siekiant maksimalaus ir saugaus poveikio, atkreipkite dėmesį, kokio tipo aliejų renkatės. Lietuvoje pirkėjams prieinami kelių tipų CBD produktai: plataus spektro, pilno spektro aliejai ir CBD izoliatas. Jeigu kanabidiolį išbandote pirmą kartą, rekomenduojama rinktis pilno spektro CBD aliejus. Jo sudėtyje yra terpenų ir kitų naudingųjų medžiagų, kurie padeda malšinti skausmą, stiprina imunitetą, gerina nervų sistemos veiklą. Tokiu būdu pilno spektro CBD aliejus dar labiau pagerins Jūsų poilsį ir savijautą atsibudus.

Akivaizdu: CBD nuo nemigos gali padėti ir CBD vartojimas gali teigiamai paveikti mūsų miegą. Tiesa, siekiant turėti geriausią rezultatą ir džiaugtis išliekančiu poveikiu, būtina rinktis sertifikuotus, aukštos kokybės CBD produktus ir juos naudoti kasdien.

Reguliariai vartojamas CBD aliejus nuo nemigos iš tiesų veikia – padeda sureguliuoti miego ritmą ir užtikrina efektyvesnį poilsį.